Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir 20 jos vienijamų finansų įmonių vykdo kampaniją „Atpažink sukčių“. Prie jos prisideda ir Lietuvos policija, Lietuvos bankas bei kiti partneriai. Projekto interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt apžvelgiamos nusikaltėlių dažniausiai pasitelkiamos kaukės, arba scenarijai, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami. Taip pat čia publikuojamos tikrų faktų pagrindu sukurtos finansinių sukčiavimų istorijos.
LBA reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį, lyginant su antrojo duomenimis, fiksuotų incidentų skaičius buvo panašus. Visgi sukčių padaryti nuostoliai sumažėjo daugiau kaip milijonu eurų. Per pastaruosius tris mėnesius sukčiams pervesta per 2,6 mln. eurų (palyginimui, II ketvirtį – apie 4 mln.), užfiksuoti iš viso 2326 incidentai (II ketvirtį – 2454).
Be to, 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį per 1,2 mln. eurų, kuriuos ketinta pervesti sukčiams, buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms bei įmonėms taip pat grąžinta apie 2,7 mln. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.
Skambino iš banko
Šiuo metu Lietuvoje tarp sukčių naudojamų scenarijų bene dažniausias tebėra vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus. Šitaip siekiama gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti apgaule atliekamus pavedimus ir pan. Bankas prašo atnaujinti duomenis? O gal kilo sistemos nesklandumų ir paslaugus darbuotojas nori padėti – tereikia jūsų prisijungimo duomenų, ir viską padarys už jus? Atsargiai, nes nei banko, nei Sodros, nei bet kurios kitos institucijos ar organizacijos darbuotojas negali prašyti jūsų prisijungimų. Jei taip nutiko – tikriausiai susidūrėte su finansiniais sukčiais.
Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti elektroniniu paštu ar SMS siunčiamų įtartinų nuorodų, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.
Romantiniai sukčiai
Susipažinote internete ir galite susirašinėti visą dieną? Viskas tobula? Ar tikrai? Džiugu, jeigu tai – sėkmės istorija. Tačiau visada reikia turėti galvoje, kad rodomas dėmesys gali būti tik labai gerai apgalvotas darbas. Sukčiai turi priminimus apie savo „klientus“ su svarbiomis asmeninėmis detalėmis ir grafikus, kada jau laikas parašyti. Jums tai – flirtas ir atgaiva po darbų, jiems – strateginis veiksmų planas, paruoštas konsultuojantis su psichologais. Nors manoma, kad romantinių sukčių taikinys – moterys, bet vis dažniau nukenčia ir vyrai.
Investiciniai sukčiai
Kas nerizikuoja, negeria šampano? Sulaukėte „tik kartą gyvenime“ pasitaikančio šanso investuoti ir užsidirbti? Čia ne arabų šeicho palikimas, todėl negali būti apgaulė, tiesa? Atsargiai, sukčiai turi ne tik naujus veikimo principus, bet ir fiktyvių interneto svetainių, realistiškai atrodančių dokumentų ir padirbtų sertifikatų.
Interneto prekeiviai
Brangią prekę atradote už neįtikėtiną kainą? Tikėtina, kad tai dar viena sukčiavimo forma. Jei vis dėlto nusprendėte išbandyti laimę ir surizikuoti – turėkite atskirą kortelę apsipirkti internetu. Jos sąskaitą papildykite tik prieš atlikdami mokėjimą ir tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti.
Perkate ar parduodate naudotą daiktą ar drabužį internetu? Saugokitės Skelbiu.lt, „Vinted“ ir panašiose platformose veikiančių sukčių. Parduodami ar pirkdami jie pateikia neva siuntų tarnybos nuorodas, kur reikia suvesti mokėjimo kortelės, interneto banko duomenis, sąskaitos likutį ar kitus konfidencialius duomenis. Ši informacija – tikrai ne sklandžiam užsakymui. Tam užtenka parduodamo daikto matmenų, būklės ir pristatymo adreso.
Teisėsaugos pareigūnai
Žinote apie telefoninius sukčius, todėl į netikėtus skambučius žiūrite labai įtariai? Vis dėlto pareigūnas prisistatė vardu ir pavarde, pasisakė esąs iš policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ar panašios institucijos? Niekur neskelbiate savo duomenų, todėl teisėsaugininkas jūsų numerį TIKRAI turėjo gauti iš jums svarbaus žmogaus, tiesa? O galbūt pasakoja gavęs informacijos, kad iš jums priklausančios sąskaitos atliekami įtartini pavedimai? Prisiminkite, kad dėl nelaimingo atsitikimo pareigūnai gali tik informuoti ir paprašyti patikslinti detales.
Gerbiami unijos nariai ir klientai, būkit budrūs, jeigu kyla abejonių susisiekite su mumis tiesiogiai.
