Kredito Unija Kaip Alternatyva Bankui

Žurnalas Miškai kalbina Kredito Unijos "Neris" administracijos vadovę apie finansines aktualijas. Kas patogiau ir geriau - bankas ar unija?

Kodėl miško savininkui ir gamtos mylėtojui gali būti geriau laikyti savo pinigus kredito unijoje, o ne banke?

Lietuviško kapitalo finansinių įstaigų – kredito unijų – veikla neretai vis dar apgaubta mitų, tad naudojamės proga, galėdami juos prasklaidyti. Norėčiau išskirti keletą svarbių aspektų kodėl tiek gyventojams, tiek verslams gali būti patrauklu naudotis kredito unijos paslaugomis. Pirmiausiai – saugumas ir pinigų įdarbinimas. Kiekvienam yra patartina turėti santaupų nenumatytiems gyvenimo atvejams, tai ypač aiškiai daugelis pajutome prasidėjus pandemijai. Tiek bankuose, tiek unijų sąskaitose laikomos lėšos iki 100 000 Eur yra draustos valstybiniu indėlių draudimu (detali informacija apie indėlių draudimą https://www.iidraudimas.lt/), tačiau neretai bankai už laikomus indėlius gyventojams nemoka jokių palūkanų, o verslas dažnu atveju turi dar ir papildomai bankui sumokėti už sąskaitoje laikomus pinigus. Tuo tarpu Lietuvos kredito unijose palūkanos už indėlius gali siekti iki kelių procentų. Pavyzdžiui, mūsų kredito unijoje „Neris“ dabar sudarius terminuoto indėlio sutartį galima gauti iki 3,3 proc. metinę grąžą, tad pinigai esantys sąskaitoje gali būti ne tik saugūs, tačiau ir generuoti pajamas.

Antras svarus argumentas rinktis kredito uniją savo finansinių reikalų tvarkymui yra pasiekiamumas. Unija visuomet yra arčiau kliento. Bankas yra didelis ir sudėtingas mechanizmas, kuriame procesai yra struktūrizuoti ir dažnu atveju, uždavus klausimą, klientui teks palaukti, arba gali būti tiesiog sunku susisiekti su (savo) vadybininku. Tuo tarpu unijos darbuotojai yra žymiai lengviau pasiekiami, pažįsta kiekvieną klientą asmeniškai, nuolat bendraujant yra sukuriamas ryšys. Mes unijoje visuomet ieškome geriausio individualaus sprendimo, ypač netipinėse situacijose. Kredito unijų klientų skaičius yra gerokai mažesnis negu bankų, dėl to klientų eilės trumpesnės ir kredito unijos savo klientams gali skirti daugiau dėmesio.

Na, ir dar vienas patrauklus aspektas –  tai kredito unijos lankstumas. Išsamiai išanalizavę besikreipiančio dėl paskolos ar refinansavimo asmens situaciją, dažnai galime pasiūlyti lanksčius ir kūrybiškus sprendimus, tuo tarpu bankai vadovaujasi itin griežtomis taisyklėmis ir jeigu kliento situacija nėra standartinė, yra didelė tikimybė, jog bankas pateiks neigiamą sprendimą ir paskolos neišduos.

Kiek patikimos ir patogios Lietuvos kredito unijos šiandienos žmogui?

Lyginant su tuo, kokios kredito unijos buvo prieš 20 metų, šiandieninės kredito unijos yra labai pažengusios ir deda tikrai daug pastangų norėdamos išlikti bei neatsilikti bankininkystės rinkoje. Kredito unijos patikimumą galima vertinti atsižvelgiant į nuolatinę priežiūrą, kurią vykdo tiek Lietuvos bankas, tiek Lietuvos centrinė kredito unija, kuriai priklauso ir Kredito unija „Neris“. Unijos viduje vykdoma nuolatinė vidaus kontrolė, o tam įgyvendinti ir užtikrinti yra sukurtos įvairios priemonės, taisyklės ir reikalavimai. Unijos šiandien dienai tiek sistemos viduje taiko įvarius riziką mažinančius sprendimus, tiek turi ir nuolatinę išorės kontrolę. Dar keli svarbūs aspektai – galiojantis indėlių draudimas bei kryžminės garantijos. Kredito unijų sistemoje (Lietuvos Centrinės Kredito Unijos (LCKU) grupei priklausančios unijos sudaro sistemą) veikia kryžminių garantijų sistema, todėl LCKU bei visos jai priklausančios unijos viena kitai teikia įvairiapusę pagalbą, suteikia prieigą prie reikalingų kredito išteklių.

Šiandieniniame pasaulyje patogumas yra tiesiog privalomas. Unijos žengia koja kojon kartu su technologijomis ir savo klientams gali pasiūlyti visus reikalingiausius sprendimus, kad finansų tvarkymas būtų efektyvus, aiškus ir patogus: mokėjimo korteles, elektroninę bankininkystę, mobiliąją programėlę, kelionių draudimą kreditinėje kortelėje ir kita. Turintys kredito unijos mokėjimo korteles, pinigus gali patogiai įnešti ar nusiimti Perlo terminaluose, Medus ir kituose bankomatuose. Norintys naudotis kredito unijos paslaugomis, turi tapti nariais, o tai padaryti galima ir per nuotolį – paprastai ir greitai.

Kiek ir kuo šalies kreditų unijų finansinių paslaugų krepšeliai skiriasi nuo bankų teikiamų finansinių paslaugų?

Kredito unija, kaip ir bankas, teikia svarbiausias finansines paslaugas tiek gyventojams, tiek ir įmonėms: gali priimti indėlius, skolinti lėšas, nuomoti seifus, skirtus vertybėms saugoti, vykdyti mokėjimus, teikti el. bankininkystės paslaugas, išduoti debetines bei kreditines korteles, teikti kitas finansines paslaugas. Pagrindiniai skirtumai yra valdymo struktūroje (banką valdo akcininkai, unijoje balso teisę turi nariai) ir tiksle (bankas yra pelno siekiantis objektas, o unija yra suinteresuota būti naudinga savo nariams).

Tiek finansinių paslaugų krepšeliai, tiek ir įkainiai unijose yra panašūs į bankų, svarbu nusistatyti savo finansinius prioritetus ir suprasti poreikius. Tarkime, jums svarbu žinoti, kiek reikės mokėti už pavedimus arba pinigų išgryninimą, pasirinkus vieną ar kitą sąskaitos planą. Kredito unijoje „Neris“ yra galimybė pasirinkti ne tik įprastus planus, bet ir lengvatinius – gaunantiems socialinę paramą. Taip pat šeimoms, turinčioms šeimos kortelę, mūsų paslaugos teikiamos patrauklesnėmis sąlygomis: už paskolų palūkanas mokėsite 0,1 % mažiau, o už indėlių palūkanas gausite 0,1% daugiau.

Dažnai gyventojai į kredito uniją kreipiasi dėl vartojimo paskolos. Pagal šio tipo  paskolą pinigus gyventojai naudoja pavyzdžiui buitinės technikos įsigijimui, taip pat – gydymo išlaidoms, studijoms ar kelionėms. Tokio tipo vartojimo paskoloms nereikalingas užstatas. Na, o didesnių sumų paskolos, išduodamos ilgesniam terminui bei su užstatu, gali būti naudojamos namų įrengimui, remontui ar rekonstrukcijai.

Vis dėlto labiausiai kredito unijoje „Neris“ klientai domisi būsto paskolomis. Dažnai gyventojai skolinasi ne tik pirmojo, bet ir antrojo būsto pirkimui. Tiesa, nuo š.m. vasario mėn, Lietuvos bankas sugriežtino antrojo būsto finansavimo sąlygas. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, gyventojai, imantys pirmąją būsto paskolą, turi patys įnešti ne mažesnę nei 15 proc. įsigyjamo būsto vertės sumą (vadinamasis minimalus pradinio įnašo reikalavimas) (finansų įstaiga gali finansuoti ne daugiau nei 85% įsigyjamo būsto kainos ARBA vertės, priklausomai nuo to kuri yra mažesnė). Ketinantys imti antrąją ir paskesnę būsto paskolą, turės įnešti įnašą ne mažesnį kaip 30 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos, priklausomai nuo to, kuri didesnė. Tokius pakeitimus Lietuvos bankas nustatė įvertinęs būsto rinkos kaitimą ir skolinimo būstui apimties didėjimą. Nauji Atsakingojo skolinimo nuostatų papildymai įsigaliojo 2022 m. vasario 1 d. Išimtis yra taikoma tik tais atvejais, kai kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su ta paskola įsigyto būsto vertės.

Į kredito uniją galima kreiptis ir dėl paskolos būstui įsigyti su valstybės parama. Palyginus vis dar nedidelė dalis žmonių naudojasi šia puikia galimybe, juolab kad ši paskata skirta ne tik šeimoms, bet ir asmenims be šeimos. Valstybės skiriamo iš dalies kompensuojamo būsto kredito dydis asmeniui be šeimos siekia 53 tūkst. Eur, o dviejų ir daugiau asmenų šeimai  – iki 87 tūkst. Eur. Taip pat galima kreiptis ir dėl 35 tūkst. Eur kompensacijos, kuri skiriama nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį. Norint kreiptis dėl tokios paskolos reikės pirmiausia gauti pažymą iš savivaldybės, kad atitinkate reikalavimus.

Ar naudinga verslui pasirinkti kredito uniją kaip savo finansinį partnerį?

Sprendimą priimti turi pats verslininkas, atsižvelgdamas į savo poreikius bei verslo specifiką. Čia taip pat norėčiau paneigti mitą, kad kredito unijos finansuoja tik smulkius ir pradedančius verslus. Dėl investicinių paskolų kreipiasi ir vidutinio dydžio verslai, ypač tie, kuria vertina unijos privalumus tokius kaip lankstumas, greitis, individualumas, kūrybiškumas, buvimas arčiau kliento. Šiuo metu turime beveik šimtą verslo klientų, o šiems metams išsikėlėme tikslą pritraukti jų dar daugiau. Džiaugiamės, kad mus rekomenduoja esami nariai, taip pat sulaukiame ir grįžtančių klientų, tai tik patvirtina, jog dirbame teisinga kryptimi. Kredito unijoje „Neris” išduodame įvairaus tipo paskolas verslui – tiek investicijoms, tiek ir apyvartinėms lėšoms. Investicinė paskola verslui skirta finansuoti investicijas į įmonių ilgalaikį turtą: pvz. nekilnojamojo turto ar žemės pirkimui, gamybinės ar prekybinės įrangos pirkimui, kito ilgalaikio turto pirkimui. Kredito unija „Neris“ taip pat išduoda paskolas ir naujo verslo vystymui, tam yra pasirašiusi sutartis su INVEGA. Šie pandemijos metai privertė daugelį mūsų keisti gyvenimo kryptį, norime padrąsinti klientus žengti žingsnius apie kuriuos galbūt tik svajojote. Esame tam, kad klientus išklausytume, konsultuotume ir kartu nueitume kelią iki geriausio ir atsakingiausio finansavimo sprendimo. Taip pat primenu, kad indėlius gali pasidėti net tik gyventojai, bet ir įmonės. Žinoma, prieš tai įmonė turi tapti unijos nare. Taupomųjų indėlių privalumas yra tai, kad pinigus galima įnešti reguliariai ir įvairiais kiekiais per visą sutarties galiojimo laikotarpį, taip pat galima dalį nusiimti, neprarandant palūkanų.

Kiek per laisvės metus spėjo sustiprėti šalies kredito unijos? Ir kaip tame kontekste atrodo „Neries” kredito unija?

Dažnai net nesusimąstome, kad kai kurios kredito unijos Lietuvoje veikia ilgiau nei kai kurie komerciniai bankai. Pirmoji kredito unija laisvoje Lietuvoje buvo įsteigta 1995 m. Unijos kasmet augo, stiprėjo, kiek vėliau buvo įkurta asociacija Lietuvos kredito unijos, kuriai taip pat priklauso ir  „Neris“. Nuolat buvo keičiami ir tobulinami kredito unijų įstatymai. 2002 m. buvo įsteigta Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kuriai taip pat priklauso ir mano atstovaujama unija. Su LCKU įsteigimu prasidėjo naujas kredito unijų veiklos etapas: nuo tada unijos turėjo garantinius fondus, kuriais galėjo pasinaudoti finansinių sunkumų atveju, o valstybės dalyvavimas formuojant organizacijos įstatinį kapitalą rodė palankų valstybės požiūrį į tolimesnę kredito unijų veiklos plėtrą. 2018 m. buvo baigta pirmoji kredito unijų  reforma. Centrinės kredito unijos sudėliojo aiškias ir veiksmingas teises bei pareigas prižiūrėti savo narių veiklą. Sektoriaus reforma siekta, kad centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos būtų finansiškai atsakingos viena už kitą ir būtų suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta šioms finansų įstaigoms apsisaugoti nuo bankroto.

Kredito unija „Neris” yra jauniausia kredito unija Lietuvoje. Savo veiklą ji pradėjo 2018 m., jau po pirmosios kredito unijų reformos, ir per tokį trumpą laiką, kopiant savo karjeros laiptais, užkilome ne vieną laiptelį ir savo dydžiu aplenkėme ne vieną uniją. Didžiuojamės, kad 2021 m. gavome LCKU apdovanojimus už sparčiausią narių plėtrą, portfelio augimą ir tvarių papildomų pajų augimą. Šis apdovanojimas patvirtina ne tik augantį pasitikėjimą mumis, bet taip pat ir įpareigoja laikytis pasitempus bei tęsti darbus pradėta kryptimi. Mūsų bendradarbiavimo principai grindžiami atsakingumu, sąžiningumu bei pasitikėjimu. Norime tapti patikimu finansų partneriu kiekvienam ir tikime, kad tiek esami, tiek būsimi unijos nariai tai itin vertina. Kviečiame jungtis prie mūsų unijos ir atrasti kitokią finansinių paslaugų kokybę – tokią, kuri atliepia būtent šio laikmečio aktualijas bei lūkesčius.

Dalintis

Dėmesio!

Atidžiai patikrinkite, ar teisingai nurodėte sąskaitos numerį. Mokėjimo operacija yra vykdoma pagal Jūsų nurodytą gavėjo sąskaitos numerį. Neteisingai nurodžius sąskaitos numerį, piniginės lėšos gali būti įskaitytos į kito kliento sąskaitą, net jei gavėjo pavadinimas nurodytas teisingai.