2018 09 18
Pranešimas žiniasklaidai
Kiek kainuoja paskola iš kredito įstaigos? Praktiniai patarimai rengiantis imti vartojimo kreditą
Lietuvos banko paskelbti duomenys rodo, kad lietuviai šiais metais skolinosi rečiau, tačiau vis didesnėms sumoms, taip pat daugėja kreditus teikiančių skirtingo tipo įstaigų. Tikrąją paskolos kainą, t.y. kiek sumokės už pasiimtą kreditą, vartotojams sužinoti yra ne taip paprasta.
Palūkanų norma atskleidžia ne viską
Įprasta manyti, kad paskolą labiau apsimoka imti iš to kreditoriaus, kuris siūlo mažesnes palūkanas. Tačiau mažesnis palūkanų procentas nebūtinai reiškia pigesnę paskolą.
„Dalis žmonių į kredito įstaigas dėl paskolos vis dar kreipiasi pasidomėję tik metine palūkanų norma. Tačiau praktikoje pasitaiko, kad skelbiamos 7 % palūkanos, o apskaičiavus bendrą kredito kainą, ji tampa 35 % ar net 70 %“, – sako Tadas Matusevičius, kredito unijos „Neris“ finansų ekspertas. Anot jo, net ir greta 0 % palūkanų atsiranda papildomų mokesčių.
„Didelę papildomai sumokamų mokesčių dalį sudaro kas mėnesį mokamas kredito aptarnavimo mokestis“, – teigia T. Matusevičius. Kiti mokesčiai, kuriuos dažniausiai teks padengti skolinantis pinigus ir kuriais verta pasidomėti iš anksto – notaro mokestis, vienkartinis sutarties administravimo arba sudarymo mokestis, minimalus kasdienių banko paslaugų mokestis, mokamas bankų klientų. Kai kurie šių mokesčių nurodomi procentais nuo viso kredito.
Nepastebimi mokesčiai
Ieškant palankesnių skolinimosi sąlygų, verta atkreipti dėmesį ir į delspinigių mokėjimo sąlygas: kai kuriose įstaigose delspinigiai pradedami skaičiuoti iškart po įmokos pradelsimo, kitose – po, pavyzdžiui, 5 dienų.
Pasak T. Matusevičiaus, tiksliausiai kredito kainą parodo rodiklis, žymimas BVKKMN (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma). Jis privalo būti nurodytas kiekviename standartiniame kredito pasiūlyme ir įtraukia sutarties sudarymo bei įvairius kitus papildomus mokesčius. Kaip ir palūkanų norma, BVKKMN yra nurodomas procentais, todėl geriausiai vertinti paskolą galima lyginant šiuos rodiklius tarpusavyje, pasirenkant mažesnį skaičių.
Dar vienas kiekviename kredito pasiūlyme nurodomas rodiklis – bendra mokama suma, nurodanti, kiek pinigų pasiskolinę turėsite grąžinti iš viso.
Į ką atkreipti dėmesį kredito sutartyje?
„Pastebima, kad lietuviai mėgsta pastovumą, t.y. paskolai renkasi tą finansų įstaigą, kurioje turi sąskaitą, atsižvelgia į pažįstamų rato rekomendacijas“, – pastebi T. Matusevičius. Nepaisant to, T. Matusevičiaus teigimu, lietuviai pakankamai domisi tiek ilgalaikėmis paskolomis, pavyzdžiui, būsto kreditais, tiek ir trumpalaikiais įsipareigojimais.
Visais atvejais kredito įstaiga klientui pasirašant sutartį privalo pateikti standartinį informacijos lapą, kuriame nurodomi visi būsimi mokesčiai. Skaitant sutartį, ekspertas pataria didžiausią dėmesį atkreipti į vadinamąją specialiąją dalį. „Specialiojoje dalyje – tai būna 1 ar 2 pirmieji lapai – nurodoma esminė informacija apie kredito grąžinimą: mokesčiai, delspinigių sąlygos, sąlygų keitimo mokestis, terminai, o bendroji dalis būna abstraktesnė ir vienoda visiems finansų įstaigos klientams“, – pataria ekspertas.
Daugiau informacijos
Jurga Bakaitė
Projektų vadovė
Agency 1323
+370 689 88752
[email protected]
Tadas Matusevičius
Administracijos direktorius
Kredito unija „Neris“
+370 689 69991
[email protected]
